- vauryti
- vaũryti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) Šv žr. vaurioti:
1. M, E, KŽ.
2. M Nevaũryk prie stalo apie visokias bjaurybes! Snt.
3. tr., intr. šnek. nerūpestingai, bet kaip dirbti: Bene ji moka gražiai siūt – bile kaip vaũryja Snt.
4. intr. šnek. duoti, kirsti, tvoti kam: Kad aš tau vieną [kartą] par galvą vaũrysiu, tai tu žinosi! Skr.
◊ nė̃ vaũrės nevaũryti NdŽ, Tl nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš anam ne vieną sykį sakiau, o ans nė̃ vaũrės nevaũrijo Pln.\ vauryti; įvauryti; nusivauryti; pravauryti; užvauryti
Dictionary of the Lithuanian Language.